Mokėk atleist,
Mokėk mylėt,
Mokėk gyventi ir tylėt.
Lai krenta žvaigždės pamažu
Ir leidžia kilt aukštyn kartu.
Pamiršk Tu nuoskaudas karčias,
Ir būkim amžinai drauge.
Meile – pakirpai man sparnus,
Meile – nuspalvinai mano sapnus..
Meile – išmokiai kalbėti širdim,
Meilė tik verčia pasilikt su tavim..
Yra MEILĖ – sako ji graži.
Tai tikriausiai tol, kol mes maži.
Sako, kai užaugi, būna daug sunkiau.
Būkime mažyliais, bus patiems lengviau.
Man reikia tavęs kaip nakties tamsumos,
Man reikia tavęs, kaip žvakei liepsnos.
Man trūksta avęs kaip sielai aistros,
Ir aš myliu Tave lyg širdies gilumos
Kas jaučia meilę, o kas ne!
Priprask, pasaulyje jau taip yra,
Kad žmogų nugali aistra,
Bet jei jo meilė amžina,
Nenugalės jos niekas, niekada!
Meilė brangesnė už visus turtus;
Ji – deimantas,
Kurio negali nusipirkti net karaliai,
Ji – visas pasaulis, nors
Ją galima apkabinti dviem rankom.
Tu kasdien prasilenki su šimtais žmonių…
Klajoji, ieškai… Kol vieną dieną sutinki…
Ir prasideda Meilės Svajų kupina pasaka,
kurioje Jis tampa Princu, o Ji – Princese.
Kiekvieno gyvenimas – unikali pasaka.
Žinok, ją gali kurti ir Tu!
Tu mano širdį sužavėjai,
Ir meilės pančiu surišai.
Tu mano jėgas nugalėjai,
Todėl mylėki amžinai!
